- seilius
- 1 seĩlius sm. (2) DŽ; P.Snar bot. vienmetis vaistinis graižažiedžių šeimos augalas (Anacyclus): Vaistinis seilius (A. officinarum) LBŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
seilius — sei̇̃lius, sei̇̃lė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
seilius — 2 seĩlius, ė smob. (2) menk. 1. Q210, Lex40, MŽ, N, K, Š, Rtr, BŽ522, DŽ, Sdk kam nuolat bėga seilės, kas apsiseilėjęs: Kurs apsiseiliojęs, kurio seilės drimba, dryksta par lūpas, tas seĩlius J. Tam seĩliui visada lūpos šlapios Vlkv. Arti… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaistinis seilius — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Astrinių šeimos vaistinis augalas (Anacyclus officinarum). atitikmenys: lot. Anacyclus officinarum angl. pellitory šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. balandžio 9 d. protokolinis nutarimas… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
skaisteninis seilius — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Astrinių šeimos vaistinis augalas (Anacyclus pyrethrum), paplitęs šiaurės Afrikoje. atitikmenys: lot. Anacyclus pyrethrum angl. Spanish pellitory šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m.… … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
apsiseilėjėlis — apsiseilėjėlis, ė smob. (1) Š kas apsiseilėjęs, seilius … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiseilėlis — apsiseilėlis, ė (< apsiseilėjėlis) smob. (1) Š seilius … Dictionary of the Lithuanian Language
apšnarvaliuoti — apšnar̃valiuoti tr. menk. ištepti ašaromis ar snargliais: Tas seilius apšnar̃valiavo ranką – reikia eit nusiplaut Jrb. šnarvaliuoti; apšnarvaliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
burzlius — bur̃zlius, ė smob. (2) burzlys, seilius: Ko tu čia seilioji, bur̃zliau! Lp. Pasitrauk nuo manęs, bur̃zliau! Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
puta — putà sf. (2) K, Vlkv, Pgr, Šv, Slnt, Dov, (4) Kp, Lp 1. DP580, SD245, H, R, N plakamo, rūgstančio, kaitinamo skysčio paviršiuje susidaranti oro burbuliukų masė; tokia mase virtęs skystis: Apgrindo putà ant alaus J. Iš muilo putà J. Padariau… … Dictionary of the Lithuanian Language
putočius — putõčius, ė smob. (2) 1. kas putoja: Alus putõčius Rod. 2. Bd kas daug plepa taškydamasis seilėmis, seilius: Tai putõčius, plepa net užsiputojęs Sn. O tai putõčius, ir jam dar prisreikė, apie ką mes švagždam terpusavy Rod. 3. Ad prk. įniršęs… … Dictionary of the Lithuanian Language